+370 673 42266

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Papildomi kursai pradedantiesiems vairuotojams ir praradusiems teisę vairuoti


Papildomi kursai pažeidus KET organizuojami kiekvieną dieną!

„Lietuvos Ryto" interviu su mūsų psichologe Egle Masalskiene

Girtas žmogus veržiasi vairuoti. Kaip jį suvaldyti?

Saulius Rinkevičius 2014-08-01 22:16

„Aš visai negirtas, man reikia važiuoti. Ką tu man aiškini?“, - liežuvį vos apverčia sunkiai ant kojų bepastovintis draugas. Sutrikę aplinkiniai nežino, ką tokiam ir pasakyti, o šis, griebęs automobilio raktelius išvažiuoja į nežinią.

Tokios situacijos, papildytos dar riebesnių žodžių, pažįstamos daugeliui, bet ką tuomet daryti?

Kaip sulaikyti draugą ar mylimąjį, kai šis apsvaigęs veržiasi prie vairo norėdamas nulėkti iki artimiausios parduotuvės, namų, o kartais tik jam vienam žinoma kryptimi?

Tokiais atvejais visuomet galima pamėginti perimti ir paslėpti jo automobilio raktelius, iškviesti taksi, pasiūlyti lovą ir nakvynę arba jei tą vakarą pats nieko negėrėte, pasisiūlyti vairuoti. Sunkiau, jei išgėręs žmogus elgiasi agresyviai, bet ir tokiu atveju jį įmanoma sulaikyti.

Skirtingas girtumas - skirtingas elgesys

Kaip portalui lrytas.lt pasakojo pykčio valdymo konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė, visų pirma derėtų žinoti, kad prie vairo išgėrę sėsti linkę vairuotojai skirstomi į tris pagrindines grupes.

Pirmajai grupei priklauso vairuotojai, kuriems taip nutinka nedažnai, maždaug du-tris kartus per metus. Anot psichologės, kai kuriais atvejais jie tai daro netgi nežinodami, kad elgiasi neteisėtai, nebūdami tikri, kokia yra ta leidžiama promilių riba. Šie asmenys gerokai prisibijo vairuoti išgėrę ir įtikinėja save, kad „neįpūstų virš normos“.

Vairuotojus, kurie prisibijojo pasekmių, tačiau visgi kartas nuo karto sąmoningai vairuoja apsvaigę nuo alkoholio E.Masalskinė priskyrė antrajai grupei.

Pašnekovė pasakojo, kad šie žmonės jau turi savų argumentų, esą nieko tokio nenutiks. Jie tikina būsią susikaupę, atidūs ir visiškai save kontroliuojantys.

Trečios grupės atstovai, anot psichologės, nesuka galvų dėl savo būsenos – tiesiog sėda ir važiuoja kada jiems reikia.

Itin pavojinga tai, kad jei antros grupės vairuotojai nepatiria rimtų avarijų ar neįklūva pareigūnams, jie labai greitai „perauga“ į trečiąją grupę, kuriems jų girtumas nė motais. Jei visgi kažkas įvyksta jie arba persiorientuoja į pirmą grupę arba daugiau niekada nesėda prie vairo išgėrę.

Kaip elgtis, kai žmogus išgėręs nedaug ir paprastai girtas nevairuoja

Anot E.Masalskienės, su kiekvienos grupės atstovais reikia elgtis skirtingai. Prisibijantiems neteisėtai elgtis pirmosios grupės atstovams, psichologės teigimu, labiausiai reikia palaikymo. Jie vairuoti išgėrę nenori, tačiau gali pakeisti sprendimą patirdami spaudimą iš šalies.

„Juos reikia ne tiek įkalbinėti, kad nevažiuotų, o palaikyti jų tokį požiūrį ir nusiteikimą“, - patarė psichologė.

Atkakliau paragintas toks žmogus sutiks išsikviesti taksi ar likti nakvynės.

Kaip kalbėti su dažnai vairuojančiu ne itin stipriai girtu žmogumi

Kadangi antros grupės atstovai vairuoti išgėrę jau mėgino anksčiau ir jokių skaudžių pasekmių nepatyrė, jie yra gerokai drąsesni. Todėl ir pokalbio strategija turėtų būti kitokia. E.Masalskienė rekomendavo tokiems žmonėms neprieštarauti.

„Jie patys sau jau įrodė, kad nieko neatsitiko, todėl dabar bandys išaiškinti ir kitiems. Jeigu sakysi „nevažiuok“, „negražu“, „negerai“, „o jeigu ką...“, jie tik dar labiau ieškos argumentų, nes jie ir taip jau yra argumentacijos stadijoje“, - kalbėjo psichologė.

Viena iš galimybių, anot E.Masalskienės, tokiu atveju yra taikyti atvirkštinę psichologiją, pavyzdžiui, pasakyti „na ir važiuok, blogiausia kas nutiks, tai metams neteksi teisių“. Galima papasakoti ir kokią pamokomą istoriją, kuri jei labai norime apsaugoti tą žmogų ir aplinkinius, gali būti ir išgalvota.

„Tai turi skambėti įtikinamai, tada tos istorijos labiau „žaidžia per emocijas“, kadangi žmogus įsivaizduoja save kito vietoje“, - dėstė psichologė.

Jei sąžinės balso nepavyko sužadinti

Kita antrai grupei taikytina strategija, anot E.Masalskienės, yra mėginti pažadinti juose nerimą dėl galimų pasekmių, keliant „o jeigu...“ tipo klausimus. Pokalbis vėlgi turėtų prasidėti be prieštaravimo, tarsi sutinkant su žmogumi, kad galbūt nieko ir nenutiks, bet jis pats supranta, kad rizika visgi yra.

„Jeigu tikimybė ir 1 iš 100, avarija vis vien gali įvykti. O kiek tada tau kainuos automobilio remontas? Kaip jausiesi jei jos metu žus kitas žmogus? O kaip dėl tavo arba tavo vaiko sveikatos? 1 variantas iš 100, kad taip gali atsitikt, bet ar tu esi tam pasiruošęs?“ - klausimus sufleravo psichologė.

Žmogus jautriausias savo baimėms

Anot jos, skirtingų žmonių baimės šiuo atveju yra ne tos pačios. Vieni jaudinsis dėl finansų – išlaidų sudaužyto automobilio remontui, visuomeniniam transportui ar taksi. Kitus gali neraminti įvaizdžio klausimas – kaip į juos po tokio incidento žiūrėtų darbdaviai, draugai ir kaimynai. Trečiam svarbiausia bus saugumas ir gyvybė.

„Jeigu pažįsti žmogų, geriau žinai, į kurią vietą jam tokiu atveju „durti“. Jei nepažįsti arba abejoji, reikia pradėti nuo to, ką labiausiai įtari. Tarkime, nuo finansų, vėliau pakalbėti apie įvaizdį ar gyvybę.

Sakinys apie vieną, sakinys apie kitą ir kai matai, kad žmogaus veidas truputį pasikeitė, žvilgsnis tapo atidesnis, vadinasi, vieta yra jautresnė. Tą temą ir verta praplėsti“, - aiškino E.Masalskienė.

Kitus dar galima mėginti ir pavilioti, kad niekur nevažiuojant bus smagiau. Kad nereikės vargti ir vairuoti, o pabuvę visą šventę iki pabaigos vėliau galės parvažiuoti taksi.

Kartais reikia tvirtos rankos

Sunkiausia, anot psichologės, yra kalbėtis su trečios kategorijos vairuotojais. Nors tokių nėra daug, su jais reikia elgtis griežčiau. Jei esate vakarėlio šeimininkas, pasinaudokite savo statusu ir uždrauskite asmeniui vairuoti, jei matote, kad jis yra neblaivus.

Pašnekovė pažymėjo, kad tvirtos rankos šiuo atveju reikia todėl, kad tokie žmonės dažnai nejaučia ribų, neprisiima atsakomybės.

„Su šita grupe yra sunkiau, nes jie turi savo įsitikinimus, seniai sau įrodė, kad dėl to nereikia sukti galvos“, - konstatavo E.Masalskienė.

Jei išgėręs žmogus veržiasi vairuoti ir pasipriešinus tampa agresyvus, greičiausiai reiškia, kad tai nėra pirmas kartas, kai jis taip elgiasi. Todėl žinodami, ko tikėtis iš draugo ar artimojo, aplinkiniai gali dar prieš jam prisigeriant pasistengti, kad nekiltų noras vairuoti arba tai taptų neįmanoma – pavyzdžiui, paslėpti raktelius ar atjungti akumuliatoriaus laidą.

Jei raktelius bandysite atiminėti žmogui jau susiruošus vairuoti, tai gali pavirsti dideliu konfliktu. Paprasčiau automobilį dar atvažiavus į šventės vietą pastatyti atokiau ar užstatyti kitais automobiliais, kad mašina nešmėžuotų prieš akis.

Psichologė taip pat patarė visais atvejais, kai žmogus mato, kad vienam jam perkalbėti įkaušusio draugo nesiseka, kviestis į pagalbą aplinkinius. Geriausia rinktis tuos žmonės, kurie „sulaikomam“ asmeniui būtų autoritetai - tie, kurių jis bijo arba tie, kuriuos gerbia.